Haiku vaikams

      Gal per skambiai pavadinome šiuos pamąstymus apie gamtą – „haiku". Nesilaikyta nei 17 skiemenų, nei specialaus ritmo - 5/7/5. Bet šis žodis labiausiai atitinka gyvenimo tėkmėje pagautas akimirkas. Tad koreguojame pavadinimą ir pervadiname – „Netobuli haiku vaikams". Va taip geriau, ar ne? :)

Sode – kurmiarausis varlei pasilypėti link žvaigždės. 

Tįsta nosys pumpurų į pavasario saulutę.

Kokie jaukūs mėlyni drugeliai… Einu, o jie žydi…

Į pumpuro gumbą žvirblis valosi snapą.

Mėlynas dangaus piemuo kerpa debesų avis.

Gaudo varlė debesėlį balutėje, pamiršusi gandro kaimynystę.

Auksiniu rakteliu pavasaris rakina pumpurų spynas.

Šiandien dangaus angeliukams – dailės pamoka: piešia debesų laivelius ir plukdo žydrumoj. 

Vaikšto saulė ant kambario grindų ir aš su gumbu kaktoje.

Debesies uodega pilnaties panosėj – tarsi ūsai stori.

Jie ėjo susikibę rateliu: rytmetys vedė dieną, diena – vakarą, vakaras – naktį, o aš – viduryje...

Vakaras dienai pėdas kutena, vėjas už lango žvaigždes lukštena.

Žiedais putoja obelaitės, lyg praustųsi pavasario lietuj.  

Koks šiltas sniegas žydinčios obels...

Braido vabalas pienės žiedelyje, aš – saulėtose mintyse.

Gaudo vėjas kaspinėlius pievoje, tik suaugę nesupranta, – sako drugeliai...

Pavasario medžiai žalius laiškus vynioja vabalams skaityti.

Medžių šešėliai tarsi saulės nėriniai vabalų vestuvėms.

Suka saulė tarp delnų tarsi obuolį žemelę. Ir mane…

Ežero žolėse antys žvejoja žvaigždes.

Tuščios puodynės ant tvorų kaip pakaušiai kyšo.

Mama šildo sriubytę katile, vabalas – kojeles saulutėje.

Stoviu ant žemės dugno ir žiūriu į plaukiančias debesų valtis. Gal aš žuvis?   

Mūsų kūrybą vaikams taip pat galite rasti Youtube kanale ABC pilis. Ačiū, kad prenumeruojate!